[VidhemsprŠstens anteckningar av juridiskt innehŒll]

	1.
	Hawir bonden hialūghi widßūr ambut sina. swa at han afflūr barn mūÝ hūnni. ßa ūr ßūt frillubarn modßor .i. laghum warum. oc ingūstūdßi anarstūÝ. ūr nokot barn modßorennūr frillubarn vtūn hūr .i. ßūssu mūlinu.

	2.
	Warßūr madßūr vt sworen aff lande oc biltughūr laghßūr oc stiūlz atūr in .i. landit til sinnūr husffru. oc aflūr barn mūÝ hūnni ßūt barn heter rishoffÝße .i. laghum warum. ßūt barn takūr mšdßūrni oc eig fūßūrni.

	3.
	fyrste fardaghŠr tolfte dagh iula. annan kyndilmŠssu 'ridhi kiotsunnudagh. ytarste vm midfastu.

	4.
	hulkin skrokwitne bŠr firi nokrom domara vm hwat maal 'Št hŠlst Šr. faste ok stande vtan kirkio ok bšte III marker. ena biskupe andra kononge 'ri'ia hŠrŠ'i

	5.
	SkŠr watn sik siŠlft wt iuir akŠr ŠllŠr Šngh ŠllŠr tompnt annars mans. Šghi 'Šn watnit som fyr atte iordhina Brender quŠrn wp giŠlde atŠr 'Šn legkt hawŠr quŠrnahuset mŠÝ swornom e'e

	6.
	.a. ßūssi ūr hšxstū fornūmmis sak i. laghum. Takūr madūr hūst ūllūr hors vlofwūndis attūr. ßa konongūr ūr sialwūr .i. gardßi. ßa bšte .III. markūr. oc .XII. šrū ūn biscupūr ūr sialwūr .i. garÝi. oc takūr nokor or hans garÝi. hūst ūllūr hors. vlofwendis. ūllūr oc bštte fore fullum. ßyuff botum. oc eig til liff laz. VIII. solidos minus quam .4or. marcas in .3. partes

	7.
	a fiŠrdhungx ŠllŠr hŠraz 'inge sckal skoghŠr i hŠraz rafst takŠz mŠÝ alla 'erra godwillia i skoghe agha
	slar man ek aldinbŠru boti VI šrŠ XII fori II for III III markŠr slar flere bote III IX markŠr. sua for [É]

	8.
	TakŠr man til lans bastowo ŠllŠr kšlno ok brendŠr wp. giŠlde atŠr mŠÝ swornom e'e. a III. XVI ortughŠr. ok eig 'y mera at mere se skadhi gor. WardŠr eelder lšs firi lanboa giŠlde fyrsta hws ok eigh mera vtan sŠkt
	Firi boolozlo giŠlde atŠr skadhan ok III XVI ortughŠr

	9.
1.	Legher madßūr man til at drūpū man ūllūr sarghū fullum sarum. ßa skal ßūn ūr legho takūr vgillūr wūrū. Ūn ßūn ūr legher wūri sic mūÝ luctri hūrūznūmpÝ. falz han at. oc orkūr igh wūriū sic. ßa scal han swarū swa mykit firi sum han gšrÝe ßūt sialwūr. Annittūggiū bšte swa mykit sum malseghūndi qūdßūr sialwūr ia widßūr. ūllūr hūmniz vp a han.
2.	Ķ. Lūggūr lūnsman almūnninxgiald at vsūldu mali ūllūr saklšso. hawi firigšrt lūnum sinum.

	12.
	Hwar rūtūr domūri wil wūrū. han skal hawū ßriggiū handū naßir aff gudßi, kunnū skiūl mūllum rūt oc wrūt. ok williū allt ßūt rūt ūr oc ūncti annūt. ok gittū rūtin fulkomnūt. mūÝ huxūn ok mūÝ arwudßi. ok ordßūnnū framfšrelse. ok giūrnningginnū fulkomelse. Hwar sum rūttūn dom skal vt giwū. han skal hšrū tiltalendū ok swarendū ok witni. Nu skal han pršwū ßessi ßry. fyrst tiltalendū. hwat ßūt war man tiltaledßi. hwat han sik kiūrū kan. ūllūr han giūr ßūt mūÝ lust ūllūr mūÝ nšd. han skal ok pršwū. hwat hanum ūr gšrt. fore ßy sumūr sakir. ūru hšghre. ok sumūr lūghri. ok .i. hwilikum stad. ßūt war hanum gšrt. fore ßy. ūn ßyt giūrninginūr se likūr. ßa ūr ߚ sakin hšgre i andrum stad. ūn andrum. han skal oc pršwū mangi giūrninginū gšrdßo. fore ßy at giūrningūr. gšrūrs stundum mūÝ flerum. ok stundum mūÝ fūrrum. han skal oc pršwū ßikllū hanum ūr ßūt gšrt. fore ßy ßūr hšre hardßūri plikt til. ßūr ßikllū gšrs. ūn ßūt entimū gšrs. ßūt skal ok pršwūs. huru ßūt gšrt war. vm ßūt war gšrt mūÝ bradßum giūrningum. han skal oc pršwū .i. hwilikum timū. ßūt war gšrt. fore timūns skuld škes manzsin sak. Nu ūr saght huru tiltalendū a pršwūs mūÝ slikum samu skiūlum skal suūrende pršws. ok witni ߚn ßry tiltalende. ok swarende. ok witni. hwilikin ūr tiltalūdßi swarūdßi. ūllūr witnūdßi. annūt ūr ßūt hwat han tiltaledßi. swaredßi ūllūr witnūdßi. ßridiū mūÝ hwem han tiltaledßi swaredßi. ūllūr witnūdßi. fiardßū huru ßikllū han tiltaledßi. swaredßi. ūllūr witnūdßi. fūmtū hwi han tiltaledßi swūrūdßi ūllūr witnūdßi. sūttū huru han tiltaledßi. swūredßi. ūllūr witnūdßi. ūptir ßem ßrim skal han dšmū. Nu ūr ße fiughur domūrūn ma hindrū. eit ūr kiūrlek. anūt ūr hat. ßridiū ūr gawur. fiūrdßū ūr rūzl. Mot ßem fyurum a domūrin standū ok hawū ingin iurdrikiz man swa kiūrūn. at han gšre ßūt ūi vtūn alt hindūr. ūn ߚ at han wari hans faßurs bani. alt iurßriki skulÝi ßu ūi kšpū ßūr til. at ßu skuldi en vrūtūn dom vt giuū. fiūrßū ūr rūzl. ßu skalt rūt gšrū. oc rūdßes ingin. hwarrti a ßit liff. ūllūr ßit goz. vten gud en. ßu domūri. hyg at. huru skšt iurßrikiskiūrllekūr. hat. ūllūr gawur. ūllūr rūzl. huru skšt. ßūt ūr ūnt Gud hawir ßic til domūrū sat. fore sit folk. ok haff guz rūzl .i. allum ßinum domum. ßy at swa saghßi gud. dšmen ūi. ßy. at .i. skulin dšmūs ßy at gud han skal dšmū. ßūn ūncti ūr lšnt fore. vtūn bidiū ßūn valdughū domūrūn. ßūr dom hawūr .i. himiriki oc iurdriki. ok .i. hūlwiti. ßūt han giwi allum domarum. swa at dšmū .i. iorßriki. at ßer matu ßūr mūÝ ßianū sik. himiriki. amen.

	18.
1.	Ķ. Giwūr madūr manni ßyuffsak. Šr eigh .i. handum takit. eyg or husum drŠghit. oc engin laghŠ lezn .a. wŠri sik mŠÝ twŠni tylftum. oc .II. forredhum. oc swŠri hwar sinlŠstum. €r .i. handum takit. or husum drŠghit. laghŠ lezn .a. komen wŠri witulšs. 'Št skal .VII. mŠn aff nŠmpÝinni. swŠriŠ. at 'Št war eig .i. handum takit. eygh or husum drŠghit engin laghŠ lezn .a. komen. oc 'y .a. han eig witulšs at wŠrŠ. SiÝ'Šn wŠri han sic sialwŠr mŠÝ twŠni tylfttum.
2.	Ķ. NŠmpdŠ madŠr .a. hwat han hŠldŠr wil 'Št mal wŠriŠ ŠllŠr ffŠllŠ. Wil han hwartti 'Št. 'a swŠri en witulšsŠn eÝ. biÝi swa sŠr guÝ hol. oc syu mŠnnum aff nempÝ. at han weth hwartti 'yugg ŠllŠr orÝ'yff. SiÝ'Šn 'a wŠri sik sialwŠr. mŠÝ twŠni tylfftum. oc .II. forredhum. oc sŠri hwar sinlŠstum. sum lagh sighiŠ.
3.	Ķ. FuldŠr 'yuwffnŠÝ'Šr. 'Št Šr .II. šrŠ. ŠllŠr .II. merŠ.
4.	Ķ Hwar sum stiŠl. .II. šrŠ. ŠllŠr .II. šrum. merŠ. 'a wŠri sik mŠÝ samu laghum. sum ffyr war saght.
5.	Ķ. stiŠl til halff mark. ŠllŠr halff mark merŠ. WŠr݊r .i. hanÝum. or husum drŠghit. ŠllŠr laghŠ lezn .a. comen. 'a hŠngin 'Šr ffore. oc eig ma ffor minnŠ hŠngiŠ Šn halff mark. €ghi malseghŠndi walÝ lšsn at takŠ ŠllŠr hŠngiŠ.
6.	Ķ. Eig ma liff latŠ 'aghŠr til laghŠ lŠgs. vtŠn bšte sum lagh sighiŠ .VIII. šrtoghom minnŠ Šn .IIIIor. markŠr .i. 're staÝi.
7.	Ķ. stiŠllŠ flere samŠn til halff mark ŠllŠr halff mark merŠ oc wŠr'Š allir ffanghnir. 'a hŠngi oc allir. €n 'e sum eyg Šr .i. handum takit. 'a wŠri sic mŠÝ .II. tylfftum. ŠllŠr bšte .III. IX. markŠr.
8.	Ķ. hwar sum lŠtŠr fullŠn 'yuff lšsŠn. bšte [É] markŠr.
9.	Ķ. stiŠll maÝ'Šr combŠr eyg hem vndir lass oc lykki. wŠrÝ'Šr fyrrŠ fangin. 'a gialdi sinŠ pŠnningŠ fore. oc husffru wŠri saclšs 'Šr aff.
10.	Ķ. Bo hans skal swa skiptŠs. Šn hans husffru Šr saklšs. 'a skal konŠ hans takŠ skipti sit sum lagh sighiŠ. Si݊n bondŠns lot skiptŠ i. tu. hawi halft hans arwŠr. oc halft skiptis .i. 'ry. takŠr en lot malseghŠnÝin. annŠn. hŠrŠŠÝ. oc 'riÝiŠ konongŠr.
11.	Ķ. I. allum 'yufnŠÝi baÝ'i .i. huinzku. oc allu. 'a gialdi .e. malseghŠndŠnum fyrst attŠr ska݊n mŠÝ sornum eÝ'e aff vskiptu.
12.	Ķ. eig Šru flere malseghŠndŠr 'Šr at. €n 'Šn sum han far mŠÝ sinu. oc han wŠr݊r grippin mŠÝ. kyŠnnŠ flere mŠn sit 'Šr inni mŠÝ 'em Šr grippin Šr. 'a winni til sins mŠÝ .XII. mannŠ eÝ'e. oc eig flere malseghŠn݊r. €n 'Šn sum mŠÝ sinu hawir takit.
13.	Ķ. Nu bŠr husffru sak. at hun stal mūÝ bon݊ sinum. 'a skulu hŠnnŠr malsmŠn 'er skyllŠster Šru. hanŠ wŠriŠ mŠÝ .II. tylftom. biÝiŠ swa sŠr guÝ hol. at hun eig stal. oc eig stolet nšte.

	20.
1.	Sittūr nokkūdrumbūr ūllūr nokkū konū williū igh a legho gangū. giūr igh sūÝ eigh skath oc skuldir. krūffwūr bonde han til legho manz ūllūr hanū til leghokono. hwar ßem hyfir sidßen ūllūr oc hallūr ßer ūru drawdūr. hūti sinum .III. XVI. šrtughum.
2.	Ķ. 'Šr sum rŠttir ŠldŠrŠr Šru. wŠr'Š 'er bard'er fa aldrgih rŠt a sŠr. hŠllŠr huzstrukin huskonŠ.
3.	Ķ. Ser mad'Šr fulkomŠn ŠldŠrŠ. calli til sic sinŠ grannŠ. twa ŠllŠr 're. sum han vitnŠ at vŠrŠ sannŠn ŠldŠrŠ. fšre han sid'Šn sinum hŠrŠzhšf'ingŠ at saklšso. oc han pršwe hans skyal. sid'en skiŠri hŠrŠzhšf'ingi 'ing vp. oc hšre vitni hans. €r han siŠlikŠr wŠri saklšs. €r han eigh saklšs. 'a hustryki han. oc se 'Šn saklšs Šr han fšr'e.
4.	Ķ. laghmad'Šr Šgher lanzkylÝ aff mohŠrŠ' 'Št Šr fŠm tyugh nšt hwŠr fiard'Š ar. Ķ.